Socialinis verslas

2015 m. balandžio 3 dieną Ūkio ministras įsakymu patvirtino Socialinio verslo koncepciją. Iki šiol socialinis verslas nebuvo reglamentuotas, todėl nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jam skatinti ir valstybės pagalbai gauti.

Kas ketvirta Europos Sąjungoje (ES) įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai, todėl socialinio verslo koncepcija Lietuvai yra labai svarbi.

Lietuvoje dar menkai pasitikima privačia iniciatyva, socialinis verslas yra mažai žinomas, trūksta geros praktikos pavyzdžių, stokojama skatinamųjų ir finansinės paramos priemonių, taip pat socialinio verslumo mokymų, kompetencijos, todėl tik keletas organizacijų savo veikloje taiko socialinio verslo principus.

Socialinio verslo koncepcijos tikslas - nustatyti socialinio verslo bendruosius principus, problemines sritis ir išskirti pagrindinius uždavinius, siekiant skatinti socialinio verslo plėtrą. Koncepcijos patvirtinimas atvers kelią aktyvesnėms diskusijoms socialinio verslo ir socialinių inovacijų klausimais, socialinių verslų plėtrai, paskatins kurtis socialinius klasterius – teritoriniu pagrindu tarpusavyje veikiančias susijusias organizacijas.

Socialinio verslo koncepcijoje įtvirtintas socialinio verslo apibrėžimas, kuris leis aiškiau įžvelgti skirtumus tarp socialinio verslo ir jau įtvirtinto socialinių įmonių apibrėžimo, pateikto Socialinių įmonių įstatyme.

Koncepcijoje numatyta, kad socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Koncepcijoje įtvirtinta, kad socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas – socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius.

Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo. Atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidos tendencijas ES, socialinio verslo plėtra Lietuvoje taip pat turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tradicinį privatų verslą įsitraukti sprendžiant socialines problemas ir skatinant nevyriausybines organizacijas savo veikloje taikyti verslo modelius.

Socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus ES ekonomikai – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų).

Ryškiausios socialinio verslo iniciatyvos Lietuvoje vykdomos neformaliojo švietimo, socialinės atskirties mažinimo, tikslinių grupių reintegravimo į darbo rinką ir užimtumo didinimo srityse.

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-05-25