Pramonė

Lietuvos gamybos sektorius, palyginti su ES vidurkiu, yra stambus – 2012 m. jis sudarė apie 21 proc. BVP. Palyginti su visoje ES mažėjančios gamybos tendencija, Lietuvoje gamybos dalis BVP struktūroje nuo 2000 iki 2012 m. padidėjo dviem procentiniais punktais. Tuo laikotarpiu tai buvo trečias pagal dydį padidėjimas tarp valstybių narių. Lietuvos gamybos sektorius daugiausia grindžiamas žemo ir vidutinio lygio technologijų pramone.

2011 m. Lietuva buvo santykinai pranaši medienos ir medienos gaminių, baldų, tabako, maisto, gėrimų, popieriaus, drabužių, rafinuotos naftos, cheminių medžiagų, guminių ir plastikinių dirbinių srityse. Paslaugų sektoriuje ji buvo santykinai pranaši transporto ir kelionių srityse. Lietuvos pramonės uždavinys – patobulinti technologijas, naudojamas produktams gaminti, ir plėtoti daugiau žinioms imlių paslaugų. Lietuvos vyriausybė nustatė strateginį tikslą iki 2015 m. tapti Šiaurės Europos paslaugų centru ir tam išplėtojo aukštus informacinių ir ryšių technologijų standartus.

Lietuvos pramonė galėtų padidinti darbo našumą ir kartu konkurencingumą. Nors nuo 2008 m. jos rezultatai, palyginti su kitų valstybių narių rezultatais, pagerėjo, pagal našumą (per valandą pagaminamą produkcijos kiekį) ji gerokai atsilieka nuo geriausių rezultatų pasiekiančių valstybių narių. Taip pat būtų galima padidinti vieno darbuotojo našumą gamybos srityje. 2012 m. Lietuvoje darbo našumas (vieno darbuotojo našumas) siekė 72 proc. ES vidurkio.

Realusis efektyvusis valiutos kursas nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. padidėjo 1,7 proc. (per ankstesnius ketverius metus šis kursas mažėjo). Tai iš dalies galėjo lemti sumažėję kelių prekybos partnerių, ypač Rusijos ir Ukrainos, valiutų kursai. Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) sudaro 31,6 proc. Lietuvos eksporto paklausos. 2013 m. eksporto augimas pradėjo stabilizuotis ir kyla grėsmė, kad dėl didėjančių darbo sąnaudų ir mažėjančių NVS šalių valiutų kursų gali pradėti mažėti nuo 2009 m. didėjęs konkurencingumas. Faktiškai mėnesinis darbo užmokestis ėmė didėti, nors iš dalies tai lėmė vienkartinis minimalaus darbo užmokesčio padidėjimas. Šiek tiek padidėjo darbo sąnaudos produkcijos vienetui. Siekiant išlaikyti dabartinį Lietuvos konkurencingumo lygį, didėjančias darbo sąnaudas reikėtų kompensuoti didinant našumą. Reikia didinti verslo investicijas ir toliau vykdyti reformas, kad pagerėtų verslo aplinka. Darbo jėgos pasiūlą taip pat būtų galima padidinti taikant aktyvesnę darbo rinkos politiką. Grynasis migracijos lygis Lietuvoje yra didžiausias ES, migruoja daug jaunimo. Šio gyventojų judėjimo ilgalaikis poveikis yra neaiškus, tačiau dėl jo gali pritrūkti įgūdžių darbo rinkoje ir todėl gali sumažėti konkurencingumas.

Gamybos sektoriai (bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis). Lietuva

Šaltinis. Eurostatas.

Pramonės šakų konkurencingumo analizė

Pramonės lygmenyje per 2009 metus buvo atlikti 6 apdirbamosios pramonės šakų konkurencingumo vertinimai, kur identifikavus konkurencingumą ribojančias priežastis buvo numatomi konkurencingumo didinimo veiklų planai ir kryptys.