Laisvas prekių judėjimas

I. Prekių paketas

Siekiant užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos (toliau – ES) vidaus rinkos veikimą laisvo prekių judėjimo srityje, taip pat užtikrinti, kad ES vidaus rinkoje judėtų tik aukštos kokybės saugūs gaminiai, ir skatinti įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, prekybą ES vidaus rinkoje, 2008 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas vadinamasis Prekių paketas, kurį sudaro trys teisės aktai:
• 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB (toliau – Reglamentas 764/2008). Reglamentu yra nustatomos taisyklės ir procedūros, kurių turi laikytis ES valstybių narių kompetentingos institucijos, kurios priima arba ketina priimti sprendimus, kurie kliudytų laisvai judėti gaminiams, teisėtai parduodamiems kitoje ES valstybėje narėje, taip pat įkuriamas Gaminių kontaktinis centras.
• 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (toliau – Reglamentas 765/2008). Reglamentas įtvirtina gaminių rinkos priežiūros taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus ir profesionalius naudotojus nuo nesaugių produktų, įskaitant importuotų į ES vidaus rinką iš trečiųjų šalių, taip pat taisykles, kaip turi būti organizuojamas ir veikti atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimas. Be to, Reglamente nustatomi bendrieji gaminių žymėjimo CE ženklu principai.
• 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (toliau – Sprendimas 768/2008/EB). Sprendimas įtvirtina orientacines teisines nuostatas, kuriomis gali būti vadovaujamasi priimant derinamuosius ES teisės aktus. Sprendime yra pateikiamos vienodos sąvokų apibrėžtys, bendrosios ekonominės veiklos vykdytojų teisės ir pareigos, atitikties įvertimo procedūros (moduliai), aprašomas atitikties vertinimo įstaigų notifikavimo procesas.

Prekių paketu siekiami tikslai:

1. Saugios prekybos pramonės gaminiais ES vidaus rinkoje stiprinimas


Nors tokie pramonės gaminiai, kaip elektros prekės, mašinos, slėginė įranga ir pan., yra reglamentuojami ES teisės aktais, todėl patenka į suderintą sritį, Prekių paketu yra stiprinama gamybos ir prekybos šiais gaminiais sistema.

Akreditavimas
Akreditavimas – nacionalinės akreditacijos įstaigos patvirtinimas, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka reikalavimus, apibrėžtus darniuosiuose standartuose, ir, jei būtina, kitus papildomus reikalavimus, įskaitant pagal atitinkamų sektorių schemas taikomus reikalavimus, atlikti konkrečią atitikties vertinimo veiklą. Nacionalinių akreditacijos įstaigų išduoti akreditacijos pažymėjimai bei jų akredituotų atitikties vertinimo įstaigų išduoti atitikties vertinimo dokumentai pripažįstami visų ES nacionalinių valdžios institucijų.
Reglamentu 765/2008 nustatyta teisinė akreditavimo, atliekamo nacionaliniu ir ES lygmenimis, sistema ir bendroji šios srities politika su atitinkamomis taisyklėmis, procedūromis ir infrastruktūra. Akreditavimo reglamentavimas ES lygmeniu turi dvejopą paskirtį. Viena vertus, sukurta visapusiška Europos akreditavimo sistema yra paskutinis viešosios kontrolės lygmuo Europos atitikties vertinimo grandinėje, todėl svarbus elementas užtikrinant gaminių atitiktį reikalavimams. Kita vertus, tokia sistema gerina laisvą prekių ir paslaugų judėjimą visoje ES, stiprindama pasitikėjimą jų saugumu ir tinkamumu pagal kitus visuomenės interesų apsaugai svarbius aspektus.
Lietuvoje nacionalinės akreditacijos įstaigos funkcijas atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos. Daugiau informacijos apie akreditavimą ir akredituotų atitikties vertinimo įstaigų sąrašą galite rasti Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos interneto svetainėje www.nab.lt.

 

Atitikties vertinimo įstaigų notifikavimas
Atitikties vertimo įstaigos, norinčios atlikti derinamuosiuose ES teisės aktuose arba juos įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose nurodytas atitikties vertinimo procedūras, kai pagal šiuos teisės aktus yra privalomas trečiosios šalies dalyvavimas, ir kad procedūrų rezultatai būtų pripažįstami kitose ES valstybėse narėse, turi būti notifikuotos. T. y. šios įstaigos atlikti atitinkamas atitikties vertinimo funkcijas turi būti paskirtos įgaliotų institucijų ir apie tokį paskyrimą turi būti pranešta Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms narėms.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarime Nr. 1482 „Dėl institucijų, įgaliotų tvirtinti privalomuosius produktų saugos reikalavimus ir nustatyti atitikties įvertinimo procedūras“ yra pateikiamas institucijų, įgaliotų priimti sprendimus dėl įstaigų paskyrimo atlikti atitikties įvertinimo procedūrų, sąrašas.

Už paskirtų atitikties vertinimo įstaigų notifikavimą atsakinga Ūkio ministerija.
Įgaliotos institucijos, taip pat Ūkio ministerija, paskirdamos ir notifikuodamos įstaigas, turi vadovautis Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 674 „Dėl Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklių patvirtinimo“, įtvirtintais bendraisiais reikalavimais (pvz., taisyklėse yra nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikti Ūkio ministerijai; terminai, per kuriuos atliekamas notifikavimas; notifikuotųjų įstaigų paskelbimo galiojimo laikino sustabdymo ir atšaukimo pagrindai ir pan.).
Notifikuotosios įstaigos yra skelbiamos NANDO duomenų bazėje. Šioje duomenų bazėje galite rasti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų ES bei Europos ekonominės erdvės valstybių (Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija), taip pat Turkijos ir valstybių, su kuriomis ES yra pasirašiusi Abipusio pripažinimo susitarimus (Mutual Recognition Agreements), t. y. Australijos, Kanados, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, paskirtas atitikties vertinimo įstaigas.
Lietuvos notifikuotąsias įstaigas galite rasti čia. Informaciją apie šioms įstaigoms išduotus akreditacijos pažymėjimus, jų galiojimo terminą, akreditavimo sritis taip pat galite rasti Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos interneto svetainėje www.nab.lt.

2. Griežtesnių ir veiksmingesnių procedūrų nustatymas siekiant palengvinti prekybą gaminiais kitose ES valstybėse

Gaminiams, kurie nėra reglamentuojami ES lygiu (pvz., baldai, dviračiai, kopėčios, brangieji metalai ir kt.), paprastai taikomos skirtingos ES valstybių narių nacionalinės taisyklės. Neretai jos tampa ES vidaus prekybą ribojančia kliūtimi, nes gamintojai yra įpareigojami įrodyti, kad nesuderintų sričių gaminiai atitinka konkrečios ES valstybės narės, kurioje ketinama jais prekiauti, nacionalines taisykles. Tai lemia didesnes administracines išlaidas verslui, kuris nori įvežti gaminius į kitą ES valstybę narę, arba mažėjantį eksportą, jeigu verslas, įvertinęs galimus kilti sunkumus, nusprendžia likti Lietuvos rinkoje.
Abipusio pripažinimo principas tampa pagrindu užtikrinti, kad skirtingos nacionalinės taisyklės bus taikomos neapribojant laisvo prekių judėjimo.
Abipusio pripažinimo principo esmė – bet kuris gaminys, teisėtai pagamintas kitoje ES valstybėje narėje, kurį leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje, arba gaminys, teisėtai importuotas iš trečiosios šalies į ES valstybę narę, jeigu jį leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje, gali būti be jokių apribojimų tiekiamas ES valstybės narės rinkai, net jeigu tie gaminiai buvo pagaminti vadovaujantis skirtingomis nei pastarojoje valstybėje narėje tokiems gaminiams taikomomis taisyklėmis.
Šis principas, įgyvendinant Reglamentą 764/2008, yra įtvirtintas Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarime Nr. 1252.
Reglamentu 764/2008 taip pat įkuriamas Gaminių kontaktinis centras, kuris įpareigojamas verslo subjektams teikti informaciją apie technines taisykles bei kitą susijusią informaciją. Gaminių kontaktinio centro funkcijas Lietuvoje atlieka viešoji įstaiga „Versli Lietuva“.

II. Prekybos kliūčių nesuderintose srityse prevencijos priemonės

Techninių reglamentų notifikavimo procedūra

Priimant nacionalinės teisės aktus ES vidaus rinkoje gali atsirasti techninių prekybos kliūčių, susijusių su skirtingais ES valstybių narių reikalavimais tų pačių gaminių pateikimui rinkai.
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535), pakeitusi iki tol galiojusią Direktyvą 98/34/EB, nustato prevencinį mechanizmą, apsaugantį nuo tokių kliūčių atsiradimo: šia direktyva ES valstybės narės yra įpareigojamos teisės aktų, nustatančių reikalavimus pramonės gaminiams ar informacinės visuomenės paslaugoms, projektus viešai paskelbti ir sustabdyti jų priėmimą, suteikiant galimybę Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms narėms įvertinti, ar  projektas nesukuria kliūčių laisvai prekybai.
 

Pagrindiniai notifikavimo procedūros aspektai, kuriuos turi žinoti techninius reglamentus rengianti institucija ar įstaiga:
• teikti informaciją apie planuojamą priimti techninį reglamentą privalo visos valstybės institucijos ir įstaigos, rengiančios nacionalinės teisės aktų (techninių reglamentų), reglamentuojančių laisvą prekių judėjimą arba informacinės visuomenės paslaugų teikimą, projektus
• pateikus informaciją apie planuojamą priimti techninį reglamentą, jo priėmimas sustabdomas 3 mėnesiams
• techninio reglamento projektas gali būti priimamas tik patikslinus projektą pagal gautą Europos Komisijos ar kitos ES valstybės narės išsamią nuomonę (pastabas)
• jeigu techninis reglamentas priimamas nesilaikant Direktyvą 2015/1535 įgyvendinančiame Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 617 nustatytų procedūrų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu.
Parengtų techninių reglamentų projektų notifikavimas atliekamas per Lietuvos standartizacijos departamentą, o notifikavimo procesą koordinuoja Ūkio ministerija.
 

Notifikavimo procedūros nauda verslui:
• padeda kurti verslui palankią aplinką ir skatina prekybą (prekybą gaminiais reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai skelbiami iš anksto, suteikiant pakankamai laiko jiems pasirengti)
• suteikia platformą (Techninių reglamentų paieškos sistema TRIS, skiltis „Nuomonės“), kurioje verslo subjektai gali pareikšti savo nuomonę apie projektą, kuris potencialiai gali kelti problemų vykdant prekybą ar dėl kurio gali atsirasti kliūčių jų profesinei veiklai
• verslo subjektams leidžia susipažinti su 28 ES valstybių narių nacionalinės teisės aktais, reglamentuojančiais laisvą prekių ir informacinės visuomenės paslaugų judėjimą (Techninių reglamentų paieškos sistema TRIS)
• galima prenumeruoti vieną ar daugiau pranešimų kategorijų,  pvz., teisės aktai, reglamentuojantys reikalavimus statybinėms medžiagoms ar pieno produktams. TRIS prenumeratorių automatiškai informuos el. paštu, kai tik bus gautas naujas tekstas pasirinktoje (-ose) kategorijoje (-ose).


Išsamesnė informacija apie techninių reglamentų notifikavimo procedūrą

 


Naudingos nuorodos:
Direktyva 98/34/EB: Neleiskite, kad kiltų kliūčių jūsų sėkmei! (peržiūrėti vaizdo klipą YouTube svetainėje)
Plėskite savo prekybą pasaulinėje rinkoje! (peržiūrėti vaizdo klipą YouTube svetainėje)

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-09-06