Verslo ir mokslo bendradarbiavimas

Vienas iš svarbiausių šalies ūkio konkurencingumo prioritetų yra inovacijos. Sėkmingas mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimas sąlygoja inovacijų sklaidą ir įsitvirtinimą visose visuomenės gyvenimo srityse, o efektyvus inovacijų versle panaudojimas skatina ūkio plėtrą, eksportą, didina darbo efektyvumą bei šalies ūkio konkurencingumą. Įgyvendinant Lietuvos inovatyvumo politiką numatoma kryptingai diegti inovacijas versle, studijų ir mokslo sistemose. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra svarbi inovacijų dalis, kuria siekiama, kad studentų rengimas, moksliniai tyrimai ir verslas būtų vystomi inovacijų kryptimi.

Inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Siekiant stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą, Lietuvoje skirtinguose regionuose įkurti penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai). Tokie centrai skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sujungs mokslo potencialą ir pritrauks aukštųjų technologijų įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais.

Mokslo ir /ar technologijų parkams tenka pagrindinis vaidmuo skatinant ir populiarinant inovacijas, skatinant naujų inovatyvių įmonių kūrimąsi, esamų įmonių inovacinę plėtrą, skatinant mokslo ir verslo inovacinę partnerystę ir vykdant veiklą, susijusią su inovacijų paramos paslaugų teikimu. MTP yra viena iš priemonių, lengvinančių naujovių vystymą ir technologinių pokyčių skatinimą.

Didelis dėmesys skiriamas palankių sąlygų klasterių kūrimuisi sudarymui. ES pramonės politikoje akivaizdžios dvi strateginės kryptys – orientacija į didelę pridėtinę vertę kuriančią veiklą per inovacijas ir klasterizacija. Pastaroji beveik visose šalyse jau dabar suvokiama kaip neišvengiama būtinybė ir vienas iš nacionalinių ekonomikos valdymo prioritetų. Klasterizacija yra vienas kertinių Lietuvos ūkio (pramonės ir verslo) plėtros strategijos prioritetų. Klasteriai taip pat skatina orientaciją į inovacijas ir greitina jų atsiradimo tempus vien dėl to, kad įmonės turi palankias sąlygas eksperimentuoti mažomis kainomis ir neprisiimti didelių įsipareigojimų, kol nėra pakankamo įsitikinimo, kad inovacinis projektas bus sėkmingas, taip pat neatmetama ir neformalaus pasikeitimo idėjomis tarp klasteryje veikiančių specialistų svarba.

Kuriant bendradarbiavimo ir komunikavimo tinklus ir priklausant klasteriams bei kooperuojantis su kitomis panašių interesų turinčiomis įmonėmis bei mokslo institucijomis, galima kur kas efektyviau spręsti įmonių produktyvumo bei inovatyvumo problemas.