Seimas pritarė inovacijų reformai: sparčiau augs atlyginimai, atsiras inovacijų fondas ir bus pasitelkiami technologijų agentai

Data

2018 06 30

Įvertinimas
0
teisineiStock_000014459465Small.jpg

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija tampa šalies technologijų ir inovacijų politikos formuotoja – nutarta Seime priėmus Technologijų ir inovacijų įstatymą. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikina, kad šiandieninis Seimo sprendimas leis gerinti inovacijų aplinką, o tai paspartins kiekvieno darbuotojo šalyje atlyginimo augimą.

„Inovacijų reforma, kurios ašis yra šiandien Seime priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, leis panaudoti turimą verslo ir mokslo potencialą ir tai pajus kiekvienas šalies gyventojas. Pirmiausia mokslininkams ir verslininkams įstatymas ir visa reforma atvers platesnes bendradarbiavimo galimybes, o augant eksportui bei produktyvumui – ir kiekvienam darbuotojui šalyje, kurio atlyginimo augimas dėl reformos turėtų paspartėti šeštadaliu“, – teigia ūkio ministras V. Sinkevičius.

Pasak ministro, vienas pagrindinių reformos žingsnių – peržiūrėti ir efektyvinti finansinių mechanizmų taikymą mokslo ir verslo projektams. Siekiama, kad Europos Sąjungos fondų investicijos būtų efektyviau išnaudojamos ir tikslingiau nukreipiamos į bendrus mokslo ir verslo projektus, orientuotus į naujų produktų kūrimą. Ūkio ministerija jau pakvietė teikti paraiškas pagal pirmąsias atnaujintas priemones „Inočekiai“ ir „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, skatinančias mokslo ir verslo partnerystę. Bendra jų vertė – daugiau nei 75 mln. eurų.

Be to, numatoma įkurti valstybinį Inovacijų skatinimo fondą, kuris eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas vykdančioms mokslo įstaigoms, verslui ir kitoms organizacijoms teiktų neatlygintiną arba grąžintiną pagalbą kuriant produktą ir pradedant jį diegti į rinką. Veiklos pradžioje fondo lėšas galėtų sudaryti ES struktūrinės paramos investicijos, o vėliau – lėšos, grįžtančios iš įmonių, sėkmingai panaudojusių valstybės teikiamą skatinamąjį finansavimą. Ateityje šis fondas galėtų sušvelninti ES struktūrinės paramos mažėjimo inovacijų veikloms poveikį.

„Vertinant valstybės finansavimą norinčių gauti projektų inovatyvumą ir pritaikomumą, kartu su mokslo atstovais bus pasitelkti patirties turintys ir sėkmingai dirbantys inžinieriai, technologai, verslininkai. Izraelio pavyzdys rodo, kad tokios komisijos padeda atrinkti pačius perspektyviausius projektus ir technologiniu, ir ekonominiu požiūriu. Taip Lietuvos turimi ištekliai būtų panaudojami kuo efektyviau, o kiekvienas išleistas euras atneštų didesnę naudą“, – sako V. Sinkevičius.

Reformos rengėjai numato, kad skatinant šalies mokslo ir verslo organizacijas kuo aktyviau dalyvauti Europos Komisijos įgyvendinamose programos „Horizon“ priemonėse, bus pasitelkti vadinamieji technologijų agentai. Jie atlieka naujų technologijų paiešką tiek įmonėse, tiek mokslo ir studijų institucijose ne tik tam, kad atrastų iš anksto numatytus kriterijus atitinkančią naują technologiją, bet ir surastų investavimui ar pardavimui patrauklų technologinį sprendimą. Tai itin aktualu startuoliams – jaunoms potencialą augti turinčioms įmonėms.

„Technologijų agentais bus kviečiami dirbti užsienio specialistai, turintys patirties inovacijų versle. Jie bus supažindinami su šalies mokslo ir verslo potencialu kurti inovatyvius sprendimus ir taps tarpininkais tarp Lietuvoje esančių technologijų, idėjų autorių ir sprendimų kūrėjų bei jų partnerių ir pirkėjų užsienyje. Tai būtinas žingsnis siekiant stiprinti aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą“, – teigia V. Sinkevičius.

Be to, vietoj šiuo metu esančių kelių agentūrų iki 2021 metų ketinama įkurti vieną technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančią agentūrą. Tikimasi, kad sukūrus vieno langelio principu veikiančią agentūrą padidės inovacijų kūrėjams teikiamų paslaugų prieinamumas, sumažės biurokratija, valdymo kaštai ir bus sukurti sklandaus sisteminio paramos programų administravimo mechanizmai.

Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes penktadaliu padidinti BVP, o 2020 metais eksportą padidins dar 1,4 mlrd. eurų.