Klausimynas viešųjų pirkimų sistemos dalyviams apie viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumą

           Ūkio ministerija kviečia viešųjų pirkimų sistemos dalyvius pareikšti nuomonę apie Lietuvos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemą. Šia apklausa siekiame išsiaiškinti, kaip viešųjų pirkimų sistemos dalyviai vertina dabartinės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumą, kokius mato jos trūkumus ir kaip siūlo ją tobulinti. Kartu pažymėtina, kad ši apklausa – tai dalis Ūkio ministerijos kartu su Teisingumo ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba atliekamo viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumo vertinimo, numatyto Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plane (4.1.6 priemonė: „Įvertinti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumą ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl jos tobulinimo“), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648.

          Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistema suderinta su 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, (toliau – direktyva 2007/66/EB) reikalavimais. Šios direktyvos nuostatos įgyvendintos Viešųjų pirkimų įstatymu, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu, Koncesijų įstatymu, Civilinio proceso kodeksu ir Civiliniu kodeksu.

           Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės reikalauja, kad bet kuriam asmeniui, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią viešojo pirkimo sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika, būtų sudarytos galimybės pasinaudoti veiksmingomis ir skubiomis teisės gynimo priemonėmis, ypač tuomet, kai dar galima ištaisyti pažeidimus. Direktyva 2007/66/EB suteikia galimybę valstybėms narėms pasirinkti, ar bus reikalaujama, kad suinteresuotas asmuo iš pradžių pateiktų pretenziją perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui), ar jis iš karto turėtų kreiptis į nepriklausomą viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančią instituciją (ikiteisminę arba teisminę). Jeigu tokia institucija būtų neteisminio pobūdžio, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatytos procedūros, pagal kurias šios neteisminės institucijos sprendimai galėtų būti peržiūrėti teisme arba kitoje institucijoje, kuri laikoma teismu arba tribunolu, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos sutarties 267 straipsnį (t. y. nuolatinė nepriklausoma institucija, įsteigta įstatymu, kurios jurisdikcija yra privalomojo pobūdžio). Kartu pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjanti institucija turėtų būti nepriklausoma nuo bet kokios perkančiosios organizacijos.

            Perkeliant direktyvą 2007/66/EB į nacionalinę teisę, buvo nutarta nesteigti ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo institucijos. Lietuvos nacionalinėje teisėje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešųjų pirkimų taisyklių ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Jeigu tiekėjas nori ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus iki pirkimo sutarties sudarymo, pirmiausia jis privalo pateikti pretenziją pačiai perkančiajai organizacijai. Pagal Civilinio proceso kodeksą teismui pareikštas ieškinys turi būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ne vėliau kaip per 60 dienų nuo jo priėmimo dienos. 
 Remiantis Europos Komisijos 2015 metais paskelbta studija „Viešųjų pirkimų peržiūros procedūrų ekonominis efektyvumas ir teisinis veiksmingumas“ (angl. „Economic efficiency and legal effectiveness of review and remedies procedures for public contracts“), apie pusė kitų valstybių narių (pvz. Belgija, Čekija, Rumunija, Latvija, Kipras, Danija, Estija, Ispanija, Vengrija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija) turi ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo instituciją. Tačiau pažymėtina, kad Europos Sąjungos šalyse, kuriose įsteigtos ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančios institucijos, paprastai nėra privalomo pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai.

            Visus viešųjų pirkimų sistemos dalyvius kviečiame aktyviai dalyvauti Ūkio ministerijos vykdomoje apklausoje ir pateikti nuomonę bei siūlymus atsižvelgiant į savo patirtį bei Europos Sąjungos reguliavimą. Gautų atsakymų pagrindu bus priimami sprendimai dėl poreikio tobulinti Lietuvos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemą. Atsakymus į žemiau pateiktus klausimus maloniai prašytume pateikti iki 2017 m. spalio 15 d.